Slogūnas

  Vieną lėtą žiemą užsiiminėjau keramika ir patyriau daug teigiamų emocijų. Ne vien gamindama, bet ir dovanodama, nors tų molinių žaisliukių gal niekam ir nereikia. Kaip ten bebūtų, rankų darbo gaminiai man asocijuojasi su lėtu gyvenimo tempu. Tai didelis malonumas ir prabanga. Jei tik galiu, ne tik pati mokausi ką nors pagaminti, bet ir perku rankų darbo gaminius. Štai dar keli rankomis pagamintų dirbinių privalumai: Rankų darbo gaminiai ekologiškesni. Kadangi gamybos procese naudojamos rankos, o ne mašinos, įmanoma produkciją pagaminti mažiau teršiant gamtą. Neprarandamos darbo vietos. Jei kažkoks rankų darbo amatas puoselėjamas, išsaugoma specifinė darbo vieta. Rankų darbo gaminys brangesnis širdžiai. Kai tvarkaisi senus daiktus ir svarstai, išmesti, ar ne, atsikratyti rankų darbo gaminio nekyla ranka. Paremiamas smulkusis verslas. Jei verslas paremtas nedideliais gamybos kiekiais, tai dažniausiai lokalus mažas verslas, kurį remiate pirkdami

  Turbūt logiškiausia būtų pirmiausia jo nepriaugti, na, bet jei jau leidome sau nėštumo metu nepakvaišti dėl svarstyklių rodmenų ir mūsų organizmui reikėjo daugiau maisto bei daugiau poilsio, galime pakalbėti apie svorio metimą. Žinoma, jei tai apskritai aktualu. Bent man šis klausimas išsisprendė kažkaip savaime. Jei nėštumo metu sportuoti prisiversti buvo sunku, tai kasdieną leisdama su kūdikiu namuose prisisportuoju į valias. Ir tam beveik nereikia valios pastangų, nes viską diktuoja būtinybė. Dalinuosi savo sporto rutina. Pritūpimai. Šitas pratimas mano (o gal kūdikio?) mėgstamiausias. P adarau apie 100 į dieną. Kai nukrenta soskė, kai nukrenta žaislas. Daug veiksmo su kūdikiu vyksta ant grindų, tad dar papildomai pritūpinėju. Atsilenkimai. Daugiausia tai naktį, kai jau girdi, kad blaškosi ir nebemiega. Atsikeli, sūpuoji, guliesi, atsikeli. Apie 30-40 į parą. Svorių kilnojimas. Šitas pratimas tarp mano mankštų galėtų būti išskirtas kaip auksinis, nes turiu nešioklę.