Kai pakavausi kuprinę į gimdymo namus, perskaičiau ne vieną kitų moterų patarimą. Ir vis dėlto tik patirtis leidžia pakoreguoti reikmenų sąrašą iki tobulesnio. Visad stebėjausi, kai mačiau, kad moterys gimdyti važiuoja su gana dideliu lagaminu. Pati užsibrėžiau vežtis kuo mažiau daiktų, bet po gimdymo supratau, kodėl jos tiek visko vežasi. Tiesiog daug ką suplanuoti ir numatyti sunku. Iš savo sąrašo, kurį sudariau dar iki gimdymo, neišbraukčiau nė vieno daikto, nes iš esmės prireikė visko. Ir šlepečių, ir drėgnų servetėlių, ir vandens buteliuko, ir kelių vienetų švarių marškinių. Tad geriau paminėsiu, ko gailiuosi nepasiėmus. Tai būtų: Ilgi naktiniai marškiniai/suknelė gimdymui. Gimdymo palatoje naudojau marškinius, bet būti su apatiniais pasirodė nelabai jauku (užklotas buvo labai šiltas, po juo prakaitavau, o nuoga subine būti nebuvo jauku, juk nuolat kažkas užeidavo pažiūrėti proceso). Pižaminės kelnės tokiam procesui netinka. Bet jos gana patogu palatoje po gimdymo.
Kadangi išgyvenau pirmąjį gyvenime nėštumą, teko nemažai domėtis šio įdomaus įvykio peripetijomis. Ir labai daug gavau ne tiek iš vadovėlių, kiek iš realių moterų pasakojimų. Galbūt dėl tos priežasties noriu pasidalinti asmenine savo nėštumo istorija. Pastojimas. Pastojau būdama 35 metų, tad pirmų vizitų metu sužinojau, kad patenku į vyresnio amžiaus nėščiųjų kategoriją. Jauna savęs ir nelaikiau, bet buvo gana įdomu tai suvokti. Jei skaitai apie tokio amžiaus moterų nėštumo problemas, pirmiausia minimas nevaisingumas. Tiesiog organizmas gali būti jau nebepasiruošęs šiam gyvenimo įvykiui. Mano atveju tai nebuvo problema. Galbūt verta pažymėti, kad niekada nevartojau kontraceptinės chemijos, apskritai geriu mažai vaistų, stengiuosi maitintis kiek galima sveikai, nerūkau, nevartoju alkoholio, gyvenu gana fiziškai aktyvų gyvenimą. Galbūt tai padėjo? 1 Trimestras. Pirmas trimestras man asocijuojasi su pykinimu. Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį, jog sveikata iki nėštum