Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

10 Europos miestų, kuriuose gana pigus maistas

Jei jūsų gyvenimą valdo maistas, turbūt planuodami savo atostogas pagalvojate ir apie tai, kur valgysite. Deja, dažniausiai klausimą „kur?“ keičia klausimas „kiek kainuos?“ Jei jums itin svarbus racionalus kelionės biudžetas, keliaukite į vieną iš šių Europos miestų, bes maistas čia pakankamai pigus.


Belgradas (Serbija)


Šis miestas laikomas kone pačiu pigiausiu Europoje, jei kalbėsime apie maistą. Du žmonės gana gerame restorane gali pakankamai sočiai pavalgyti išleisdami ne daugiau kaip 30 eurų. Jei tik pasiseks, pamėginkite užsukti į vieną iš šių restoranų: „Kafana Pavle Korcagin“, „Pekara Trpkovic“, „Princess Puff“.


Budapeštas (Vengrija)


Vengrijos sostinė Budapeštas maisto mylėtojams išties siūlo patrauklias kainas. Pavyzdžiui, neblogo alaus galima įsigyti už mažiau nei du eurus, o geri pietūs vienam žmogui nekainuos nė 7 eurų. Būdami Vengrijoje būtinai paragaukite nacionalinio deserto Kürtőskalács (neįprastos formos pyragas).


Sofija (Bulgarija)


Sakoma, kad nuvažiavę į Sofiją maisto gurmanai kiek nustemba, nes čia daug nedidelių restoranėlių, kuriuose patiekiamas puikus maistas. Būdami čia pamėginkite paragauti šopska salotų (pomidorų, agurkų ir sūrio salotų), nes jų spalva primena Bulgarijos vėliavą.


Krokuva (Lenkija)


Jei jau reikia rinktis iš Lenkijos miestų, numeris pirmas pagal maisto pigumą yra Krokuva. Na, kainos bent jau išties kiek mažesnės nei Varšuvoje. Žinoma, Lenkijoje maisto kainos apskritai gana patrauklios.


Zagrebas (Kroatija)


Pastaruoju metu Kroatija sparčiai populiarėja tarp kelionių entuziastų. Galbūt tai lemia puikūs paplūdimiai, vaizdingas kraštovaizdis ir, be abejo, patrauklios maisto kainos. Puodelis cappuccino čia gali kainuoti vos pusantro euro, o butelis gero vyno nesieks ir šešių eurų.


Praha (Čekija)

Paprastai šis Čekijos miestas pasirenkamas kaip romantiška vietelė praleisti savaitgalį ir, jei palyginsime jį su Paryžiumi, maistas čia gerokai pigesnis. Nukeliavę čia būtinai paragaukite svičkovos – unikalaus jautienos su virtiniais patiekalo.

Portas (Portugalija)


Tai bene pigiausias miestas vakarų Europoje, o tai gana gera žinia, nes vakarų Europoje esame pratę išleisti daugėliau pinigų. Jei jau atsidūrėte šioje Europos dalyje ir norite skaniai pasmaguriauti, keliaukite į Portą.


Varšuva (Lenkija)


Į Lenkiją mums gana lengva nuvykti, tad kodėl gi neaplankius dar vieno pigaus miesto – Varšuvos. Jei norite paragauti tradicinės virtuvės, ieškokite lenkiškos silkės, šaltienos, virtinukų, lenkiškų barščių ar kitų nacionalinių patiekalų.

Bukareštas (Rumunija)


Bukareštas taip pat pakliūna į pigių miestų sąrašą. Čia jūsų gomurį pamalonins daug nebrangių ir unikalių patiekalų: sarmalė (kopūstų suktinukai), zacusca (daržovių užtepėlė), cascaval pane (keptas sūris), mici (česnakinės dešrelės).


Splitas (Kroatija)


Kroatija, kaip ir Lenkija, į sąrašą patenka net su dviem miestais. Splitas yra 4 valandų kelio atstumu nuo Zagrebo, tad pravartu čia užsukti tos pačios kelionės metu. Kadangi miestas įsikūręs pietinėje pakrantėje, čia tikrai rasite ką veikti ir, žinoma, ko užkasti. Svarbiausia, kad vidutiniški pietūs dviems žmonėms Spite gali kainuoti ne brangiau kaip 33 eurus.

Fotografijoje: vengriškas kürtőskalács.

 


 


Komentarai

Populiarūs

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

  Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai. Nešioklės privalumai: Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones. Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino. Platesnis vaiko akiratis. Įsiva

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai

Apie kūdikių kalbą

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai sak