Motinystės kelias nelengvas, todėl tikrai verta gerai pamąstyti, kaip jį pasilengvinti. Dalinuosi keliais savo asmeniniais triukais ir atradimais.
Laisvė nėštumui. Motinystė prasideda jau čia, tiesa? Mano toks organizmas, kad nėštumas pareikalavo daug jėgų. Pirmą trimestrą negalėjau pilnavertiškai dirbti stovimo darbo, todėl jį mečiau. Tad viso nėštumo metu turėjau atostogas ir dirbau tik minimaliai prie kompiuterio namuose. Žinoma, tai didelė prabanga, bet pasukus galvą galima rasti būdą ją įgyvendinti.
Poilsis vietoje darbų. Vaikas atima beveik visą tavo turėtą laiką, todėl tenka permąstyti prioritetus. Mano atveju dažnai kenčia maisto gaminimas ir namų švara. Man būtina dienos eigoje ramiai pažiūrėti serialą, net jei tai reikš apkalkėjusias vonios plyteles ir greitomis paruoštus pietus.
Milijonas pampersų. Nors dažnas pampersų keitimas kažkam nuskambės kaip apsisunkinimas, man tai buvo didelis pasilengvinimas, nes nereikėjo rūpintis dėl iššutimų. Pampersai kainuoja, bet vaikui smagu ir mamai lengva.
Tikslų sumažinimas. Noras užbaigti apsakymų rinkinį, polėkis išplėtoti savo miniversliuką, kelionių troškimas ir kitos svajonės – visa tai turėjau padėti ant lentynos padulkėti. Kuo mažiau tikslų ir kuo mažiau dėl jų graužtis – štai mano sprendimas. Skamba liūdnai? Ne, jei suvoki, kad kitaip neįmanoma.
Tegul rūpinasi kiti. Kai sužinojau, kad laukiuosi, turėjau tokią viziją, kad vaiku daugiausiai iš visų galimų žmonių rūpinsiuosi pati. Iš dalies taip ir yra, juk esu mama, bet su laiku išmokau didelę dalį naštos perleisti vyrui, kai įmanoma, seneliams. Ir tai tikrai reikia padaryti tiek dėl savęs, tiek dėl vaiko.
Mažos smulkmenos. Jei užsagstyti bodžio tipo šliaužtinuką atima laiko ir kantrybės, kam juos išvis naudoti? Jei kombinezonas gražus, bet nepatogus, velniop jį. Jei vaikas piktas, kad šukuoju plaukus, tegul pabūna susivėlęs. Turiu tokių daug „ai, dzin“ pavyzdžių, kuomet tiesiog darau kaip lengviau ir visai nesuku galvos.
Nešioklė vietoje vežimo. Žinau, čia skamba prieštaringai. Vis dėlto sprendimas auginti vaiką be vežimo, vien su nešiokle iš dalies palengvino gyvenimą. Vežimo nereikėjo tįsti laiptais, nereikėjo jo vežtis į keliones. Nešioklė paprasta, lengva, su ja bet kur nueisi.
Nesistengiu įrodinėti. Jei seneliams atrodo, kad kažką darau netinkamai, jei svetimi žmonės lipa ant sąžinės, kad kažką darau ne taip, kaip atseit reikėtų, nesuku dėl to sau galvos. Visų pirma jie gali būti neteisūs, visų antra, kodėl apskritai aš turiu stengtis ne dėl vaiko, o dėl trečiųjų asmenų, kurie patys nežino, ką kalba?
Mažiau daiktų. Vartojimo kultas mums įteigė, jog vaikui reikia kalno priežiūros priemonių ir žaislų. Tikrai ne. Prieš pirkdama pagalvoju, ar tikrai man to reikia? Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau tvarkymosi, tuo lengviau susikrauti kuprinę į kelionę. Tai tikrai veikia.
Komentarai
Rašyti komentarą