Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kuo ekologiškas maistas pranašesnis už įprastą?

Vaikštinėdami po prekybos centrą ir besirinkdami maisto produktus turbūt dažnai atkreipiate dėmesį į etiketes su žodžiu „ekologiškas“. Tačiau ką iš tiesų slepia šis žodis ir kuo būtent tokie produktai pranašesni už įprastinius? Pamėginsime bent iš dalies atsakyti į šį klausimą.


Ekologiški produktai tai maisto produktai, kuriuos auginant ir apdorojant naudojami valstybės numatyti žemdirbystės ar gyvulininkystės metodai. Kadangi mūsų gamintojai taip pat eksportuoja produkciją į kitas šalis, dažniausiai tokie produktai atitiks Europos Sąjungos ar apskritai globalias ekologinių produktų normas. Paprastai ekologiški maisto produktai pasižymi šiomis savybėmis:

  • neturi sintetinių trąšų ir pesticidų (išskyrus natūralius);

  • gyvuliams neduodami antibiotikai ar augimą skatinantys hormonai;

  • jokių genetiškai modifikuotų ingredientų;

  • jokių dirbtinių skonių, spalvų ar konservantų;

  • jokios radiacijos;

  • gamyboje naudojamų nitratų kiekis nekenkia žmogui.


Ekologiški produktai turi tai patvirtinančius dokumentus, kurie suteikiami įgyvendinus numatytas sąlygas.


Taigi, kuo toks maistas naudingesnis už įprastą?


Ekologiškame maiste daugiau maistingųjų medžiagų


Moksliniai tyrimai, kuriuose buvo lyginamas ekologiškas ir neekologiškas maistas, parodė, jog ekologiškuose produktuose gali būti daugiau maistingųjų medžiagų. Kai kurie tyrimai atskleidė, jog ekologiškai auginami produktai pasižymi didesniu antioksidantų, vitamino C, cinko, geležies kiekiu. Būtent antioksidantų kiekis kyla dėl to, jog ekologiškai auginami augalai nepurškiami cheminiais pesticidais ir patys natūraliai gamina daugiau apsaugai reikalingų antioksidantų.


Į organizmą patenka mažiau chemikalų


Dauguma mokslinių tyrimų patvirtina, jog valgydami ekologišką maistą suvartojate mažiau pesticidų liekanų ir antibiotikams atsparių bakterijų. Vienas tyrimas parodė, jog kadmio, labai nuodingo metalo, kiekis ekologiškuose produktuose mažesnis net 48 procentais. Žinoma, produktų plovimas, žievelės lupimas ir produktų kepimas šiek tiek sumažina kenksmingų medžiagų kiekį, tačiau visiškai jų maiste nepanaikina.


Prisidedame prie aplinkos tausojimo


Ekologiškas maistas ir ekologinis ūkininkavimas yra paremti dirvos, vandens kokybės išsaugojimo bei užterštumo ribojimo principais. Jei ūkininkaujant nenaudojami chemikalai, į upes ir ežerus nepatenka nuodingos medžiagos, taigi jos nepatenka ir į geriamąjį vandenį. Gyvuliams neduodant antibiotikų ir hormonų, maitinant juos ekologiškais produktais, laikant juos kuo laisviau, mes negauname kenksmingų medžiagų per gyvulinės kilmės produktus, be to, ir pati gyvoji gamta gyvena sveikesnį, natūralesnį gyvenimą. Ūkininkaujant galima grįžti prie mažiau į pelną ir kiekybę orientuotų metodų, tokių kaip sėjomaina, natūralios trąšos, ir nepakenkti mus supančiai aplinkai.


Didelė dalis aliejų, pavyzdžiui, rapsų, sojų, kukurūzų yra išgaunami naudojant vieną konkretų neurotoksiną. Neurotoksinai organizmą veikia taip, jog paralyžiuojami raumenys. Nuo didelio tokios medžiagos kiekio galėtų sustoti širdis. Žinoma, aliejuje lieka nedidelis kiekis šios medžiagos, bet kaskart pildami jį į keptuvę pilate ir šiek tiek nuodo. Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių. Kuo mūsų organizmas taip nusikalto, jog jo netausojame?


Rinktis ekologiškus produktus ar tradicinius, kiekvieno asmeninis reikalas. Jei esate ekologiškos produkcijos šalininkas, rekomenduoju sveiko maisto parduotuvę „Eko Planet“. Čia rasite didelę įvairovę ekologiškų ir natūralių produktų savo mylimam organizmui.


Foto: Tara Clark



Komentarai

Populiarūs

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

  Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai. Nešioklės privalumai: Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones. Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino. Platesnis vaiko akiratis. Įsiva

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai

Apie kūdikių kalbą

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai sak