Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ko nėštumo metu nepirkau

Kiekvienas naujas gyvenimo įvykis mus skatina pagalvoti: „Ko šioje situacijoje man reikės?“ Kadangi esame vartotojų eros atstovai, iš karto pagalvojame: ką reikės nusipirkti. Stengiuosi kuo mažiau pasiduoti neracionalaus vartojimo tendencijoms ir dalinuosi savo asmenine patirtimi, kaip sekėsi nevartoti nėštumo metu.

Visų pirma pateiksiu sąrašą pirkinių, kurie nėštumo metu vardan paties nėštumo buvo neišvengiami:

1) papildai. Gydytojai rekomendavus pirkau folio rūgštį, vėliau geležies papildus. Vaistai yra gana brangūs, tad čia ir buvo kone brangiausi pirkiniai.

2) apranga. Patogios nėštukės kelnės x 2. Pižaminės kelnės kelionei į gimdyklą x 1. Pirkau iš second hand, tad nekainavo brangiai.

3) tyrimai. Nėštumo pradžioje pirkau nėštumo testą (patį pigiausią, parodė tiksliai). Teko nusipirkti gliukozės, kuri buvo reikalinga gliukozės tyrimui. Nuolat pirkau indelius šlapimo tyrimui, nes šlapimą gydytojai tiria kone kiekvieno vizito metu. Tai buvo labai minimalios išlaidos.

4) daugiau vaisių ir daržovių. Šis punktas sąlyginis, nes valgyti bet kokiu atveju reikia, tačiau leidau sau pirkti šiek tiek daugiau brangių maisto produktų.

Ir viskas!

Šiek tiek plačiau apie nepirktus daiktus. Nėštumo priežiūra man iš esmės nieko nekainavo, nes šiam reikalui lankiausi poliklinikoje ir likau tuo visai patenkinta. Beveik nepirkau nėštumui skirtų drabužių, nes laisvesnių marškinių, megztinių paskolino vyras, o visa kita pavyko kur nors „susišaudyti“. Na, bet nesu didelė puošeiva, tad gal esu išimtis :) Nepirkau nėštumo pagalvės, nes neatrodė, kad ji man padės patogiau miegoti. Nepirkau nėštumo diržo, nes nejaučiau poreikio, o kai poreikis gal ir atsirado, supratau, kad jau nebedaug liko iki gimdymo, tad...

Jei šiuo metu laukiatės arba planuojate nėštumą, noriu padrąsinti, kad tai nėra kažkoks baisus išlaidų reikalaujantis reikalas. Žinoma, čia neminiu daiktų, kurių reikės kūdikiui ir suprantu, kad nelengva suplanuoti gyvenimą be nenumatytų situacijų, bet tikiuosi, kad mano pavyzdys įkvėps.

Foto: Ivan Samkov


 

Komentarai

Populiarūs

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

  Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai. Nešioklės privalumai: Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones. Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino. Platesnis vaiko akiratis. Įsiva

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai

Apie kūdikių kalbą

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai sak