Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ką reiškia auginti didelį kūdikį

 Mano ūgis 1.70 cm, esu vidutinio sudėjimo. Man gimė 3450 g sveriantis kūdikis. Tai šiek tiek daugiau nei vidurkis. Būdamas 6 mėnesių jis jau dėvėjo 12 mėnesių kūdikių drabužėlius. Kai šiuo laikotarpiu atėjau pas gydytoją apžiūrai ir ji pasakė „paguldykit kūdikį“ supratau, kad gulomis ant kūdikiams skirto staliuko jis nelabai ir telpa. Na, bet čia tik šiaip sau linksmoji dalis. Vyresnio amžiaus moterims dažniau gimsta dideli kūdikiai. Mano atveju tikriausiai tai nulėmė tiesiog genai. Kaip ten bebūtų, auginti didelį kūdikį yra kiek kitaip nei mažą. Nors maniškis man yra pirmasis ir vienintelis, palyginti negaliu, tad tiesiog dalinuosi savo pastebėjimais.

Auginti didelį kūdikį faina, nes:

  • Mažiau baimės. Čia toks psichologinis momentas: kuo kūdikis didesnis, tuo mažiau baiminiesi, kad jis trapus, mažutis, užsigaus ir pan.

  • Nereikia rūpintis dėl svorio augimo. Tai turbūt nėra taisyklė, bet tikėtina, kad didelis kūdikis turės didelį apetitą ir greitai priauginės svorį, todėl šiuo atveju galima tiesiog pamiršti šią temą.

  • Galima apgauti aplinkinius. Jis toks didelis, kad galima pameluoti jo amžių. Žinoma, iš to jokios naudos, juk nebėgsit kartu pirkti cigarečių, bet šiaip linksma ir tiek.

  • Jo nenuskriaus kiti mazgiai. Jei mažylis turės progą „pabendrauti“ su bendraamžiais, mažiau bijosi, kad jį kas nors nuskriaus.

Auginti didelį kūdikį nelengva, nes:

  • Jį sunku nešioti. Sulaukęs 7 mėnesių manasis sveria virš 10 kg, o būti ant rankų vis dar nori. Panešioti jį tikrai nėra darbas iš lengvųjų.

  • Netelpi pro duris. Savo mažylį mėgstu nešioti horizontalioj pozoj, bet einant pro duris jis jau senokai nebetelpa, reikia eiti šonu.

  • Dydžių chaosas. Kai perki drabužėlius, turi mąstyti dydžiais, tad jei etiketėje parašyta mėnesiais, spėlioji, kiek mėnesių į priekį pripliusuoti.

  • Neapsiskaičiavimai. Nusiperki auto kėdutę, kuri turėtų tikti kūdikiams iki 9 mėnesių, bet 6 mėnesį jau perki naują, nes kojos kyšo.

  • Neramumas. Didelis kūdikis greitai auga, daug valgo, tad jam gali būti būdingas didesnis neramumas. Nežinau, kas tiksliai tai lemia, bet man dažnai norisi daugelį irzlumų priskirti greitam augimui.

     


     

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs

Kaip pasilengvinau motinystę

  Motinystės kelias nelengvas, todėl tikrai verta gerai pamąstyti, kaip jį pasilengvinti. Dalinuosi keliais savo asmeniniais triukais ir atradimais. Laisvė nėštumui. Motinystė prasideda jau čia, tiesa? Mano toks organizmas, kad nėštumas pareikalavo daug jėgų. Pirmą trimestrą negalėjau pilnavertiškai dirbti stovimo darbo, todėl jį mečiau. Tad viso nėštumo metu turėjau atostogas ir dirbau tik minimaliai prie kompiuterio namuose. Žinoma, tai didelė prabanga, bet pasukus galvą galima rasti būdą ją įgyvendinti. Poilsis vietoje darbų. Vaikas atima beveik visą tavo turėtą laiką, todėl tenka permąstyti prioritetus. Mano atveju dažnai kenčia maisto gaminimas ir namų švara. Man būtina dienos eigoje ramiai pažiūrėti serialą, net jei tai reikš apkalkėjusias vonios plyteles ir greitomis paruoštus pietus. Milijonas pampersų. Nors dažnas pampersų keitimas kažkam nuskambės kaip apsisunkinimas, man tai buvo didelis pasilengvinimas, nes nereikėjo rūpintis dėl iššu...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Vaikas su apetitu = laiminga mama?

  Dažniausiai vaikas be apetito laikomas problema. O vaikas su apetitu, na, juk tai tikra laimė mamai. Bet ar tikrai? Mano sūnus gimė šiek tiek didesnis nei vidurkis ir nuo pat gimimo turėjo gerą apetitą. Viena vertus, džiaugiuosi dėl to, bet kita vertus, man ši jo savybė kartais tampa tikru galvos skausmu. Skaičiau, jog vaikai, kuriems leidžiama patiems vadovauti valgymo procesui, greičiau įsisąmonina sotumo jausmą. Kadangi man sunkoka leisti vaikui terliotis ir vis dar daugiausia valgymo procesui vadovauju pati, galbūt tai turėjo šiek tiek įtakos šiokiai tokiai jo besotystei? Nuo pat gimimo vaiką maitinau mišriai (savo pienu ir mišinuku), nes ne iš karto pavyko užkurti varikliuką su žindymu, o ir apskritai vėliau nuolat nerimavau, kad pieno nepakanka arba žindymas vyksta netaisyklingai. Ir šiuo laikotarpiu man nuolat kildavo dilema: ar vaikas alkanas, o gal persivalgęs? Tokios mintys kildavo dar ir dėl to, jog kūdikis turėjo stiprius dieglius (bent taip spėj...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Vaikų auginimas, kai tau 35+ (pliusai ir minusai)

  Kiekvienas renkamės tinkamiausią laiką auginti vaikus. Vieni susilaukia vaikų iki 20, kiti ir po 40. Kiekvienam savo. Tikrai nemanau, kad yra tinkamiausias laikas. Taip susiklostė, kad pirmojo (tikiu, ir vienintelio) vaiko susilaukiau 35 metų. Įvardinsiu savo pastebėtus pliusus ir minusus. Pliusai: Turi storą odą ir beveik visiškai nereaguoji į kitų pastabas apie vaikų auginimą ar net kritiką. Tiesiog gyvenimas šiuo laiku jau būna išmokęs, kad geriausia galvoti savo galva. Dauguma pažįstamų jau užaugino vaikus, tad suskumba tau dovanoti naudingų naudotų vaikiškų daiktų. Tas pats galioja ir apie dalinimąsi patirtimi. Turi nemažai pažįstamų, kurie jau prikaupė net ir kelių vaikų auginimo patirties. Ji tikrai praverčia. Nejauti, kad augindamas vaiką kažką aukoji ar atsisakai. Tiesiog, kai tau 35 metai, esi jau daug ką išmėginęs ir greičiausiai atsisakęs kai kurių iliuzijų. Tau neskaudu, kad nenueisi į vakarėlį, nes į juos nebevaikštai, ...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau