Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip numesti svorio po gimdymo

 

Turbūt logiškiausia būtų pirmiausia jo nepriaugti, na, bet jei jau leidome sau nėštumo metu nepakvaišti dėl svarstyklių rodmenų ir mūsų organizmui reikėjo daugiau maisto bei daugiau poilsio, galime pakalbėti apie svorio metimą. Žinoma, jei tai apskritai aktualu. Bent man šis klausimas išsisprendė kažkaip savaime. Jei nėštumo metu sportuoti prisiversti buvo sunku, tai kasdieną leisdama su kūdikiu namuose prisisportuoju į valias. Ir tam beveik nereikia valios pastangų, nes viską diktuoja būtinybė. Dalinuosi savo sporto rutina.

  • Pritūpimai. Šitas pratimas mano (o gal kūdikio?) mėgstamiausias. Padarau apie 100 į dieną. Kai nukrenta soskė, kai nukrenta žaislas. Daug veiksmo su kūdikiu vyksta ant grindų, tad dar papildomai pritūpinėju.
  • Atsilenkimai. Daugiausia tai naktį, kai jau girdi, kad blaškosi ir nebemiega. Atsikeli, sūpuoji, guliesi, atsikeli. Apie 30-40 į parą.
  • Svorių kilnojimas. Šitas pratimas tarp mano mankštų galėtų būti išskirtas kaip auksinis, nes turiu nešioklę. 2 kartus dienoje išeinu į lauką su nemenko svorio vaikučiu. O kadangi dievas davė daug kūdikystės neramumų, pakilnojame ir namuose. O dar pakėlus ir pasiūbuojame, visaip pasisukiojame. Į darbą pasijungia nemažai papildomų raumenų. Dar pridėkime pirkinių tįsimą iš parduotuvės. Žodžiu, neblogai paprakaituoju. O jei vasarą dar būdavo lauke +30 karščio...
  • Bėgiojimas. Kai gamini valgyti ir išgirsti staigų verkimą, bėgi žiūrėti, gal jau koja užstrigo lovytės grotelėse, gal užsigavo ar pan. Na, ir taip bent keletą kartų dienoje. Čia dar būtų galima tobulėti, bėda ta, kad butas mažas.

O kad sportas veiktų efektyviau, verta pabalansuoti mitybą. Ją balansuoju maždaug taip.

  • Pusryčiai. Kartais dalį atiduodi priešui, nes vaikas ryte buvo neramus.
  • Pietūs. Nuo ryto jau nusiplūkus, pasigamini beleką.
  • Vakarienė. Svarbiausia pamaitinti tėtį, nes diena kažkaip nemačia pralėkė, tad puoli gaminti jam, o patisukramtai „kažką“.
  • Prasidėjus primaitinimui kažką skanaus kramsnoji, žiūri, vaikas didelėm akim žiūrinėja tavo kąsnį. Kągi, teks atiduoti. Viena kita kalorija mamai mažiau.

Štai ir viskas, mielosios. Tiesiog tirpini kilogramus ir ieškaisi vis siauresnių kelnių.

Foto: Tirachard Kumtanom


 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs

Kaip pasilengvinau motinystę

  Motinystės kelias nelengvas, todėl tikrai verta gerai pamąstyti, kaip jį pasilengvinti. Dalinuosi keliais savo asmeniniais triukais ir atradimais. Laisvė nėštumui. Motinystė prasideda jau čia, tiesa? Mano toks organizmas, kad nėštumas pareikalavo daug jėgų. Pirmą trimestrą negalėjau pilnavertiškai dirbti stovimo darbo, todėl jį mečiau. Tad viso nėštumo metu turėjau atostogas ir dirbau tik minimaliai prie kompiuterio namuose. Žinoma, tai didelė prabanga, bet pasukus galvą galima rasti būdą ją įgyvendinti. Poilsis vietoje darbų. Vaikas atima beveik visą tavo turėtą laiką, todėl tenka permąstyti prioritetus. Mano atveju dažnai kenčia maisto gaminimas ir namų švara. Man būtina dienos eigoje ramiai pažiūrėti serialą, net jei tai reikš apkalkėjusias vonios plyteles ir greitomis paruoštus pietus. Milijonas pampersų. Nors dažnas pampersų keitimas kažkam nuskambės kaip apsisunkinimas, man tai buvo didelis pasilengvinimas, nes nereikėjo rūpintis dėl iššu...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Vaikas su apetitu = laiminga mama?

  Dažniausiai vaikas be apetito laikomas problema. O vaikas su apetitu, na, juk tai tikra laimė mamai. Bet ar tikrai? Mano sūnus gimė šiek tiek didesnis nei vidurkis ir nuo pat gimimo turėjo gerą apetitą. Viena vertus, džiaugiuosi dėl to, bet kita vertus, man ši jo savybė kartais tampa tikru galvos skausmu. Skaičiau, jog vaikai, kuriems leidžiama patiems vadovauti valgymo procesui, greičiau įsisąmonina sotumo jausmą. Kadangi man sunkoka leisti vaikui terliotis ir vis dar daugiausia valgymo procesui vadovauju pati, galbūt tai turėjo šiek tiek įtakos šiokiai tokiai jo besotystei? Nuo pat gimimo vaiką maitinau mišriai (savo pienu ir mišinuku), nes ne iš karto pavyko užkurti varikliuką su žindymu, o ir apskritai vėliau nuolat nerimavau, kad pieno nepakanka arba žindymas vyksta netaisyklingai. Ir šiuo laikotarpiu man nuolat kildavo dilema: ar vaikas alkanas, o gal persivalgęs? Tokios mintys kildavo dar ir dėl to, jog kūdikis turėjo stiprius dieglius (bent taip spėj...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Vaikų auginimas, kai tau 35+ (pliusai ir minusai)

  Kiekvienas renkamės tinkamiausią laiką auginti vaikus. Vieni susilaukia vaikų iki 20, kiti ir po 40. Kiekvienam savo. Tikrai nemanau, kad yra tinkamiausias laikas. Taip susiklostė, kad pirmojo (tikiu, ir vienintelio) vaiko susilaukiau 35 metų. Įvardinsiu savo pastebėtus pliusus ir minusus. Pliusai: Turi storą odą ir beveik visiškai nereaguoji į kitų pastabas apie vaikų auginimą ar net kritiką. Tiesiog gyvenimas šiuo laiku jau būna išmokęs, kad geriausia galvoti savo galva. Dauguma pažįstamų jau užaugino vaikus, tad suskumba tau dovanoti naudingų naudotų vaikiškų daiktų. Tas pats galioja ir apie dalinimąsi patirtimi. Turi nemažai pažįstamų, kurie jau prikaupė net ir kelių vaikų auginimo patirties. Ji tikrai praverčia. Nejauti, kad augindamas vaiką kažką aukoji ar atsisakai. Tiesiog, kai tau 35 metai, esi jau daug ką išmėginęs ir greičiausiai atsisakęs kai kurių iliuzijų. Tau neskaudu, kad nenueisi į vakarėlį, nes į juos nebevaikštai, ...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau