Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip numesti svorio po gimdymo

 

Turbūt logiškiausia būtų pirmiausia jo nepriaugti, na, bet jei jau leidome sau nėštumo metu nepakvaišti dėl svarstyklių rodmenų ir mūsų organizmui reikėjo daugiau maisto bei daugiau poilsio, galime pakalbėti apie svorio metimą. Žinoma, jei tai apskritai aktualu. Bent man šis klausimas išsisprendė kažkaip savaime. Jei nėštumo metu sportuoti prisiversti buvo sunku, tai kasdieną leisdama su kūdikiu namuose prisisportuoju į valias. Ir tam beveik nereikia valios pastangų, nes viską diktuoja būtinybė. Dalinuosi savo sporto rutina.

  • Pritūpimai. Šitas pratimas mano (o gal kūdikio?) mėgstamiausias. Padarau apie 100 į dieną. Kai nukrenta soskė, kai nukrenta žaislas. Daug veiksmo su kūdikiu vyksta ant grindų, tad dar papildomai pritūpinėju.
  • Atsilenkimai. Daugiausia tai naktį, kai jau girdi, kad blaškosi ir nebemiega. Atsikeli, sūpuoji, guliesi, atsikeli. Apie 30-40 į parą.
  • Svorių kilnojimas. Šitas pratimas tarp mano mankštų galėtų būti išskirtas kaip auksinis, nes turiu nešioklę. 2 kartus dienoje išeinu į lauką su nemenko svorio vaikučiu. O kadangi dievas davė daug kūdikystės neramumų, pakilnojame ir namuose. O dar pakėlus ir pasiūbuojame, visaip pasisukiojame. Į darbą pasijungia nemažai papildomų raumenų. Dar pridėkime pirkinių tįsimą iš parduotuvės. Žodžiu, neblogai paprakaituoju. O jei vasarą dar būdavo lauke +30 karščio...
  • Bėgiojimas. Kai gamini valgyti ir išgirsti staigų verkimą, bėgi žiūrėti, gal jau koja užstrigo lovytės grotelėse, gal užsigavo ar pan. Na, ir taip bent keletą kartų dienoje. Čia dar būtų galima tobulėti, bėda ta, kad butas mažas.

O kad sportas veiktų efektyviau, verta pabalansuoti mitybą. Ją balansuoju maždaug taip.

  • Pusryčiai. Kartais dalį atiduodi priešui, nes vaikas ryte buvo neramus.
  • Pietūs. Nuo ryto jau nusiplūkus, pasigamini beleką.
  • Vakarienė. Svarbiausia pamaitinti tėtį, nes diena kažkaip nemačia pralėkė, tad puoli gaminti jam, o patisukramtai „kažką“.
  • Prasidėjus primaitinimui kažką skanaus kramsnoji, žiūri, vaikas didelėm akim žiūrinėja tavo kąsnį. Kągi, teks atiduoti. Viena kita kalorija mamai mažiau.

Štai ir viskas, mielosios. Tiesiog tirpini kilogramus ir ieškaisi vis siauresnių kelnių.

Foto: Tirachard Kumtanom


 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

  Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai. Nešioklės privalumai: Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones. Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino. Platesnis vaiko akiratis. Įsiva
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Apie kūdikių kalbą

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai sak
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau