Slogūnas

 Pamenu kažkada jaunystėje užsukau svetimam vaikui ausį, nes jis ant manęs spjaudėsi. Tada mąsčiau, kad tokios auklėjimo stokos netoleruosiu ir kadangi jis nereagavo į mano pastabas, tiesiog sureagavau impulsyviai, panaudojau suaugesnio žmogaus pranašumą - jėgą. Šalia buvusi draugė išreiškė mintį, kad nereikėtų auklėti svetimų vaikų. Tais laikais dar nebuvo pakvaišimo dėl fizinių bausmių vaikams, bet šiandien mane už tokią iniciatyvą išvis į kalėjimą uždarytų. Buvau jauna, daug patirties neturėjau. Šiandien klaidos nekartočiau, o tapusi mama šiuo klausimu tapau dar griežtesnė. Manau, kad apskritai nereikėtų kritikuoti jokios mamos. Kaip kad šioje papasakotoje istorijoje juk imdama auklėti svetimą vaiką savo elgesiu tarsi teigiau, kad mama tinkamai jo neišauklėjo. Nekritikuok mamos. Tai tiesiog turėtų būti šventa taisyklė. Gal net šventesnė už šventą. Sakysite, konstruktyvi kritika nėra nusikaltimas. Žinoma ne. Jei tik mokate tokią kritiką išsakyti kaip visai neutralų patarimą, tuomet

Vaikštinėdami po prekybos centrą ir besirinkdami maisto produktus turbūt dažnai atkreipiate dėmesį į etiketes su žodžiu „ekologiškas“. Tačiau ką iš tiesų slepia šis žodis ir kuo būtent tokie produktai pranašesni už įprastinius? Pamėginsime bent iš dalies atsakyti į šį klausimą. Ekologiški produktai – tai maisto produktai, kuriuos auginant ir apdorojant naudojami valstybės numatyti žemdirbystės ar gyvulininkystės metodai. Kadangi mūsų gamintojai taip pat eksportuoja produkciją į kitas šalis, dažniausiai tokie produktai atitiks Europos Sąjungos ar apskritai globalias ekologinių produktų normas. Paprastai ekologiški maisto produktai pasižymi šiomis savybėmis: neturi sintetinių trąšų ir pesticidų (išskyrus natūralius); gyvuliams neduodami antibiotikai ar augimą skatinantys hormonai; jokių genetiškai modifikuotų ingredientų; jokių dirbtinių skonių, spalvų ar konservantų; jokios radiacijos; gamyboje naudojamų nitratų kiekis nekenkia žmogui.