Pamenu kažkada jaunystėje užsukau svetimam vaikui ausį, nes jis ant manęs spjaudėsi. Tada mąsčiau, kad tokios auklėjimo stokos netoleruosiu ir kadangi jis nereagavo į mano pastabas, tiesiog sureagavau impulsyviai, panaudojau suaugesnio žmogaus pranašumą - jėgą. Šalia buvusi draugė išreiškė mintį, kad nereikėtų auklėti svetimų vaikų. Tais laikais dar nebuvo pakvaišimo dėl fizinių bausmių vaikams, bet šiandien mane už tokią iniciatyvą išvis į kalėjimą uždarytų. Buvau jauna, daug patirties neturėjau. Šiandien klaidos nekartočiau, o tapusi mama šiuo klausimu tapau dar griežtesnė. Manau, kad apskritai nereikėtų kritikuoti jokios mamos. Kaip kad šioje papasakotoje istorijoje juk imdama auklėti svetimą vaiką savo elgesiu tarsi teigiau, kad mama tinkamai jo neišauklėjo. Nekritikuok mamos. Tai tiesiog turėtų būti šventa taisyklė. Gal net šventesnė už šventą.
Sakysite, konstruktyvi kritika nėra nusikaltimas. Žinoma ne. Jei tik mokate tokią kritiką išsakyti kaip visai neutralų patarimą, tuomet pirmyn. Bet čia reikia turėti omenyje, kad auginti mažą žmogų yra didelė atsakomybė ir mama vienaip ar kitaip (jei bent kiek yra tikra mama) nuolatos save kritikuoja. Tad ar jai tikrai reikia papildomos kritikos iš šono? Be to, kiek toji kritika gali būti taikli, jei niekas nepraleidžia tiek laiko su vaiku, kiek jo mama? Užmauk jam kojines, sakys kažkas. O gal vaikas linkęs prakaituoti ir nuolat yra sušilęs? Pavalgydink, gal alkanas. Šie žodžiai gali būti itin skaudūs mamai, kurios vaikas naktį vėmė, nes dėl jos didelės širdies buvo pervalgydintas. Tas arba anas vaikui kenkia, nedaryk taip - dar viena dažna kritika. O ar jūs žinote, kad apie tą „kenkia“ mama galbūt jau perskaitė tris knygas ir jos visos žalą paneigė? Su visais mokslinių tyrimų patvirtinimais ir pan. Ir galbūt mama jau turi savo nuomonę. Tas pats ir dėl anksčiau minėto išauklėto vaiko įvaizdžio. Galbūt tėvai plaukus baigia nusirauti, o vaikas kaip neklauso, taip neklauso. Manote, jiems bus malonu 100-ąjį kartą išgirsti, kad jų atžalai stinga auklėjimo? O jei dar kokia prietranka ims ir pradės sukioti jūsų vaikui ausį? Košmaras. Ir jei gatvėje netyčia pamatėte, kaip mama šaukia ant savo vaiko, kuris tik išsitepė ledais rūbelį, taip pat nepulkite smerkti pratrūkusios mamos. Galbūt ji yra pati kantriausia mama pasaulyje, o jūs ją pamatėte būtent tą vieną nesusivaldymo akimirką? Galbūt jau kitą sekundę ji ir pati save sukritikavo.
Tad mano patarimas būtų toks. Niekada nekritikuokite mamos. Verčiau paklauskite, gal galite ką nors patarti (ypač, jei jūs užauginote penkis vaikus, o jai tik pirmas, bet ne atvirkščiai). Jei jaučiate, kad ji daro grubią klaidą, raskite būdą, kaip apie tai padiskutuoti, bet nepulkite sakyti jai pastabų, vos ji įeis pro jūsų namų duris. Sugadinsite mamai nuotaiką visai dienai, o gal net savaitei. Žinoma, ji tikrai bus dėkinga, kad pasakėte kokią smulkmeną apie vaistus/higieną/miegą/drabužėlius, kurios ji paprasčiausiai nežinojo, bet ji tikrai bent akimirkai susikrims, kad yra per prasta mama, jog nesuspėjo sužinoti visos pasaulyje egzistuojančios informacijos reikalingos, kad tik jos vaikelis būtų laimingas.
Komentarai
Rašyti komentarą