Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mėgstamiausia lietuviška kepykla

 

Jei reikėtų išrinkti mėgstamiausią lietuvišką kepyklą, tikriausiai tai būtų „Gardėsis“. Produkcija visada skani, šviežia. Vaikystėje lankiau mokyklą, kuri yra visai netoli šios kepyklos. Per pertraukas mokiniai eidavo pirkti šviežių gardėsio bandelių. Jos man visada buvo kiek per brangios, tačiau kartais pasilepindavau. O ir dabar jei perku „Gardėsio“ produkciją, žinau, kad pasilepinsiu.

Kur naudoju duoną? Kepu sumuštinius, tepu šaltus sumuštinius, valgau su kotletais ir sriubomis. Mėgstu keptą juodą duoną su česnaku arba kiaušinyje voliotą ir keptą batoną. Žodžiu, fantazijai ribų nėra.


Komentarai

Populiarūs

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

  Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai. Nešioklės privalumai: Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones. Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino. Platesnis vaiko akiratis. Įsiva

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai

Apie kūdikių kalbą

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai sak