Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie kūdikių kalbą

 

Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, nežinau tiksliai tos specifikos, bet mokslininkai sako, kad labai atidžiai klausantis suprasi, kada kūdikis nori atsirūgti, kada valgyti, kada miego ir t. t. Kas man pačiai labai įdomu, kad pastebėjau, jog labai kritinėmis akimirkomis kūdikiai šaukia kažką panašaus į „mama“ arba „ne“. Tai du labai svarbūs žodžiai. Tad mano galva, jie juos moka kone nuo pat gimimo. Ir čia labai lengva paaiškinti, kad tai natūralūs garsai, kurie žmogaus kalbos evoliucionavimo eigoje įgavo tam tikras prasmes. Tai nėra kažkas, ką kūdikis išmoksta, tai kažkas, kas labiau įgimta. Na, nemalabai gal moku perteikti mintį, bet man asmeniškai tai buvo labai įdomus suvokimas.

Na o šiaip mano šešių mėnesių kūdikis jau moka pavadinti skalbimo mašiną „bzz“ (atseit daro „bžž“), atkartoja raides, kai jas tariu rodydama į konkrečius daiktus, skiemenuoja (nors ir padrikokai) tėvų vardus. Gal ne kiekvieną žodį jis supranta kaip mes, bet jo suvokimas jau gana pažengęs. Ir tikiu, kad kiti vaikai tokiame amžiuje moka dar daugiau. O jei jums atrodo, kad nemoka, galbūt mažai skiriate tam dėmesio, o gal tiesiog dar nepavyko suprasti, ką tie kvaili jo žodeliai reiškia. Tad linkiu kantrybės ir sėkmės. Kūdikiai yra protingesni, nei gali atrodyti.

Foto: Renya Sh


Komentarai

Populiarūs

Kaip pasilengvinau motinystę

  Motinystės kelias nelengvas, todėl tikrai verta gerai pamąstyti, kaip jį pasilengvinti. Dalinuosi keliais savo asmeniniais triukais ir atradimais. Laisvė nėštumui. Motinystė prasideda jau čia, tiesa? Mano toks organizmas, kad nėštumas pareikalavo daug jėgų. Pirmą trimestrą negalėjau pilnavertiškai dirbti stovimo darbo, todėl jį mečiau. Tad viso nėštumo metu turėjau atostogas ir dirbau tik minimaliai prie kompiuterio namuose. Žinoma, tai didelė prabanga, bet pasukus galvą galima rasti būdą ją įgyvendinti. Poilsis vietoje darbų. Vaikas atima beveik visą tavo turėtą laiką, todėl tenka permąstyti prioritetus. Mano atveju dažnai kenčia maisto gaminimas ir namų švara. Man būtina dienos eigoje ramiai pažiūrėti serialą, net jei tai reikš apkalkėjusias vonios plyteles ir greitomis paruoštus pietus. Milijonas pampersų. Nors dažnas pampersų keitimas kažkam nuskambės kaip apsisunkinimas, man tai buvo didelis pasilengvinimas, nes nereikėjo rūpintis dėl iššu...

Vaikas su apetitu = laiminga mama?

  Dažniausiai vaikas be apetito laikomas problema. O vaikas su apetitu, na, juk tai tikra laimė mamai. Bet ar tikrai? Mano sūnus gimė šiek tiek didesnis nei vidurkis ir nuo pat gimimo turėjo gerą apetitą. Viena vertus, džiaugiuosi dėl to, bet kita vertus, man ši jo savybė kartais tampa tikru galvos skausmu. Skaičiau, jog vaikai, kuriems leidžiama patiems vadovauti valgymo procesui, greičiau įsisąmonina sotumo jausmą. Kadangi man sunkoka leisti vaikui terliotis ir vis dar daugiausia valgymo procesui vadovauju pati, galbūt tai turėjo šiek tiek įtakos šiokiai tokiai jo besotystei? Nuo pat gimimo vaiką maitinau mišriai (savo pienu ir mišinuku), nes ne iš karto pavyko užkurti varikliuką su žindymu, o ir apskritai vėliau nuolat nerimavau, kad pieno nepakanka arba žindymas vyksta netaisyklingai. Ir šiuo laikotarpiu man nuolat kildavo dilema: ar vaikas alkanas, o gal persivalgęs? Tokios mintys kildavo dar ir dėl to, jog kūdikis turėjo stiprius dieglius (bent taip spėj...

Ką reiškia auginti didelį kūdikį

  Mano ūgis 1.70 cm, esu vidutinio sudėjimo. Man gimė 3450 g sveriantis kūdikis. Tai šiek tiek daugiau nei vidurkis. Būdamas 6 mėnesių jis jau dėvėjo 12 mėnesių kūdikių drabužėlius. Kai šiuo laikotarpiu atėjau pas gydytoją apžiūrai ir ji pasakė „paguldykit kūdikį“ supratau, kad gulomis ant kūdikiams skirto staliuko jis nelabai ir telpa. Na, bet čia tik šiaip sau linksmoji dalis. Vyresnio amžiaus moterims dažniau gimsta dideli kūdikiai. Mano atveju tikriausiai tai nulėmė tiesiog genai. Kaip ten bebūtų, auginti didelį kūdikį yra kiek kitaip nei mažą. Nors maniškis man yra pirmasis ir vienintelis, palyginti negaliu, tad tiesiog dalinuosi savo pastebėjimais. Auginti didelį kūdikį faina, nes: Mažiau baimės. Čia toks psichologinis momentas: kuo kūdikis didesnis, tuo mažiau baiminiesi, kad jis trapus, mažutis, užsigaus ir pan. Nereikia rūpintis dėl svorio augimo. Tai turbūt nėra taisyklė, bet tikėtina, kad didelis kūdikis turės didelį apetitą ir greitai priauginės svorį, tod...