Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

 

Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai.

Nešioklės privalumai:

  • Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones.

  • Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino.

  • Platesnis vaiko akiratis. Įsivaizduokite, kad kasdien eidami į lauką matote tik mamos veidą ir dangų, na, dar kokį daugiaaukščio kraštą. Tokį vaizdą mato vežimėlyje važiuojantis kūdikis. Nešioklėje kūdikis nešamas vertikalioje padėtyje, todėl smalsiai apžiūrinėja aplinką.

  • Neužimtos rankos. Nešant kūdikį nešioklėje tavo rankos laisvos, todėl gali kalbėti telefonu, vesti šunį, eiti į parduotuvę apsipirkti. Žinoma, ant pilvo pūpsantis vaikas šiek tiek riboja judesius, bet įmanoma daug ką nuveikti.

  • Paprasta priežiūra. Nešioklę galima išskalbti rankomis arba skalbyklėje, jokia papildoma priežiūra nereikalinga.

  • Šiluma nuo kūno. Jei nešioklę įsigudrini nešioti po platesne striuke ir vaikas glaudžiasi prie tavo kūno, nebūtina jo storai rengti, nes abu dalinatės kūnų susiglaudimo šiluma.

Nešioklės minusai:

  • Trumpesnės distancijos. Kai vaikas yra didesnis, nešioti jį nešioklėje nėra labai lengva, tad trumpėja nueinamos distancijos. Su vežimu gali vaikštinėti valandų valandas, jei tik vaikas priima tokią kelionę.

  • Karštos vasaros dienos. Kad ir kokia kokybiška būtų nešioklė, karštą vasaros dieną abu papildomai suprakaituojate, nes glaudžiatės vienas prie kito.

  • Vaiko įsodinimo procedūra. Kad ir kaip vaikas noriai sėdi nešioklėje, kad ir kokia patogi bus nešioklė, jo įsodinimas yra šiek tiek stresinis reikalas. Žinoma, jei kūdikis pratinamas prie to anksti, jei pritaikai patogų ir efektyvų įsodinimo būdą, didelių problemų nebus.

  • Papildomi reikmenys. Turint vežimą jame patogu susidėti daiktus. Su nešiokle viską neši ant savęs, todėl greičiausiai eini su kuprine ant pečių. Beje, reikia gobtuvo-miegmaišio nuo lietaus ir tokio pat daikto žiemai, tik pašiltinto. Žinoma, juos galima pasisūti pačiai arba naudoti nereikalingą striukę. Kitu atveju teks įsigyti.

  • Neša vienas iš tėvų. Vežimo stumdymu lengva pasidalinti su antra puse, o štai nešioklę jei jau užsidėjai, tai paprastai neši visą kelią. Esu vasarą apsikeitusi nešiokle su kūdikiu su kitu žmogumi gatvėje, tai nėra labai sudėtinga, bet paprastai tokios procedūros nesinori.

  • Maži nepatogumai. Jei einant atsirišo batas, tikrai nėra smagu. Jei žiemą ant šaligatvio nukrito pirštinė, taip pat ne pyragai. Taipogi sunkoka parduotuvėje pasilenkti norint pasiimti prekę iš žemiausios lentynos.

Šiame video rodau, kaip užsisega nešioklė. Būtent čia matote „Babybjorn“ nešioklę. Man ji labai patinka, nes yra patogi, patvari, vasarą vaikas prakaituoja nedaug, nes audinys kažkiek praleidžia orą. Būtent šiame modelyje nepatinka tik dvi smulkmenos. Pirma, užsiveržiantys diržai pasiūti iš slidoko audinio, todėl ne visada gerai užsiveržia, einant atsipalaiduoja, o tai nepatogu. Antra, mane erzina, kad kūdikis laižo ir kramto prie jo esančias petnešas. Čia buvo galima apsiūti guma ar pan.

Tikiuosi informacija buvo naudinga. Sėkmės kelionėse su kūdikiais!


 

Komentarai

Populiarūs

Kaip pasilengvinau motinystę

  Motinystės kelias nelengvas, todėl tikrai verta gerai pamąstyti, kaip jį pasilengvinti. Dalinuosi keliais savo asmeniniais triukais ir atradimais. Laisvė nėštumui. Motinystė prasideda jau čia, tiesa? Mano toks organizmas, kad nėštumas pareikalavo daug jėgų. Pirmą trimestrą negalėjau pilnavertiškai dirbti stovimo darbo, todėl jį mečiau. Tad viso nėštumo metu turėjau atostogas ir dirbau tik minimaliai prie kompiuterio namuose. Žinoma, tai didelė prabanga, bet pasukus galvą galima rasti būdą ją įgyvendinti. Poilsis vietoje darbų. Vaikas atima beveik visą tavo turėtą laiką, todėl tenka permąstyti prioritetus. Mano atveju dažnai kenčia maisto gaminimas ir namų švara. Man būtina dienos eigoje ramiai pažiūrėti serialą, net jei tai reikš apkalkėjusias vonios plyteles ir greitomis paruoštus pietus. Milijonas pampersų. Nors dažnas pampersų keitimas kažkam nuskambės kaip apsisunkinimas, man tai buvo didelis pasilengvinimas, nes nereikėjo rūpintis dėl iššu...

Vaikas su apetitu = laiminga mama?

  Dažniausiai vaikas be apetito laikomas problema. O vaikas su apetitu, na, juk tai tikra laimė mamai. Bet ar tikrai? Mano sūnus gimė šiek tiek didesnis nei vidurkis ir nuo pat gimimo turėjo gerą apetitą. Viena vertus, džiaugiuosi dėl to, bet kita vertus, man ši jo savybė kartais tampa tikru galvos skausmu. Skaičiau, jog vaikai, kuriems leidžiama patiems vadovauti valgymo procesui, greičiau įsisąmonina sotumo jausmą. Kadangi man sunkoka leisti vaikui terliotis ir vis dar daugiausia valgymo procesui vadovauju pati, galbūt tai turėjo šiek tiek įtakos šiokiai tokiai jo besotystei? Nuo pat gimimo vaiką maitinau mišriai (savo pienu ir mišinuku), nes ne iš karto pavyko užkurti varikliuką su žindymu, o ir apskritai vėliau nuolat nerimavau, kad pieno nepakanka arba žindymas vyksta netaisyklingai. Ir šiuo laikotarpiu man nuolat kildavo dilema: ar vaikas alkanas, o gal persivalgęs? Tokios mintys kildavo dar ir dėl to, jog kūdikis turėjo stiprius dieglius (bent taip spėj...

Vaikų auginimas, kai tau 35+ (pliusai ir minusai)

  Kiekvienas renkamės tinkamiausią laiką auginti vaikus. Vieni susilaukia vaikų iki 20, kiti ir po 40. Kiekvienam savo. Tikrai nemanau, kad yra tinkamiausias laikas. Taip susiklostė, kad pirmojo (tikiu, ir vienintelio) vaiko susilaukiau 35 metų. Įvardinsiu savo pastebėtus pliusus ir minusus. Pliusai: Turi storą odą ir beveik visiškai nereaguoji į kitų pastabas apie vaikų auginimą ar net kritiką. Tiesiog gyvenimas šiuo laiku jau būna išmokęs, kad geriausia galvoti savo galva. Dauguma pažįstamų jau užaugino vaikus, tad suskumba tau dovanoti naudingų naudotų vaikiškų daiktų. Tas pats galioja ir apie dalinimąsi patirtimi. Turi nemažai pažįstamų, kurie jau prikaupė net ir kelių vaikų auginimo patirties. Ji tikrai praverčia. Nejauti, kad augindamas vaiką kažką aukoji ar atsisakai. Tiesiog, kai tau 35 metai, esi jau daug ką išmėginęs ir greičiausiai atsisakęs kai kurių iliuzijų. Tau neskaudu, kad nenueisi į vakarėlį, nes į juos nebevaikštai, ...