Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie kūdikių nešiokles: pliusai ir minusai

 

Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai.

Nešioklės privalumai:

  • Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones.

  • Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino.

  • Platesnis vaiko akiratis. Įsivaizduokite, kad kasdien eidami į lauką matote tik mamos veidą ir dangų, na, dar kokį daugiaaukščio kraštą. Tokį vaizdą mato vežimėlyje važiuojantis kūdikis. Nešioklėje kūdikis nešamas vertikalioje padėtyje, todėl smalsiai apžiūrinėja aplinką.

  • Neužimtos rankos. Nešant kūdikį nešioklėje tavo rankos laisvos, todėl gali kalbėti telefonu, vesti šunį, eiti į parduotuvę apsipirkti. Žinoma, ant pilvo pūpsantis vaikas šiek tiek riboja judesius, bet įmanoma daug ką nuveikti.

  • Paprasta priežiūra. Nešioklę galima išskalbti rankomis arba skalbyklėje, jokia papildoma priežiūra nereikalinga.

  • Šiluma nuo kūno. Jei nešioklę įsigudrini nešioti po platesne striuke ir vaikas glaudžiasi prie tavo kūno, nebūtina jo storai rengti, nes abu dalinatės kūnų susiglaudimo šiluma.

Nešioklės minusai:

  • Trumpesnės distancijos. Kai vaikas yra didesnis, nešioti jį nešioklėje nėra labai lengva, tad trumpėja nueinamos distancijos. Su vežimu gali vaikštinėti valandų valandas, jei tik vaikas priima tokią kelionę.

  • Karštos vasaros dienos. Kad ir kokia kokybiška būtų nešioklė, karštą vasaros dieną abu papildomai suprakaituojate, nes glaudžiatės vienas prie kito.

  • Vaiko įsodinimo procedūra. Kad ir kaip vaikas noriai sėdi nešioklėje, kad ir kokia patogi bus nešioklė, jo įsodinimas yra šiek tiek stresinis reikalas. Žinoma, jei kūdikis pratinamas prie to anksti, jei pritaikai patogų ir efektyvų įsodinimo būdą, didelių problemų nebus.

  • Papildomi reikmenys. Turint vežimą jame patogu susidėti daiktus. Su nešiokle viską neši ant savęs, todėl greičiausiai eini su kuprine ant pečių. Beje, reikia gobtuvo-miegmaišio nuo lietaus ir tokio pat daikto žiemai, tik pašiltinto. Žinoma, juos galima pasisūti pačiai arba naudoti nereikalingą striukę. Kitu atveju teks įsigyti.

  • Neša vienas iš tėvų. Vežimo stumdymu lengva pasidalinti su antra puse, o štai nešioklę jei jau užsidėjai, tai paprastai neši visą kelią. Esu vasarą apsikeitusi nešiokle su kūdikiu su kitu žmogumi gatvėje, tai nėra labai sudėtinga, bet paprastai tokios procedūros nesinori.

  • Maži nepatogumai. Jei einant atsirišo batas, tikrai nėra smagu. Jei žiemą ant šaligatvio nukrito pirštinė, taip pat ne pyragai. Taipogi sunkoka parduotuvėje pasilenkti norint pasiimti prekę iš žemiausios lentynos.

Šiame video rodau, kaip užsisega nešioklė. Būtent čia matote „Babybjorn“ nešioklę. Man ji labai patinka, nes yra patogi, patvari, vasarą vaikas prakaituoja nedaug, nes audinys kažkiek praleidžia orą. Būtent šiame modelyje nepatinka tik dvi smulkmenos. Pirma, užsiveržiantys diržai pasiūti iš slidoko audinio, todėl ne visada gerai užsiveržia, einant atsipalaiduoja, o tai nepatogu. Antra, mane erzina, kad kūdikis laižo ir kramto prie jo esančias petnešas. Čia buvo galima apsiūti guma ar pan.

Tikiuosi informacija buvo naudinga. Sėkmės kelionėse su kūdikiais!


 

Komentarai

Populiarūs

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai

Apie kūdikių kalbą

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai sak