Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Odė zefyrams

Zefyras kartais kiek nepelnytai primirštas desertas, kuris atrodo labai puošniai ir yra malonus bet kurio saldumynų mėgėjo gomuriui. Zefyrai yra populiarus rusiškas konditerijos gaminys, tradiciškai gaminamas plakant uogų ar vaisių piurė su cukrumi bei kiaušinių baltymais. Paprastai dedamas koks nors tirštiklis, pavyzdžiui, pektinas, želatina ar agaras. Pagaminti zefyrai paliekami sustingti. Šis saldumynas unikalus tuo, jog viduje yra lipnus ir tąsus, o išorėje sausas. Tokį desertą malonu valgyti, galima mėgautis jo tekstūra. Zefyras daug kuo panašus į vakaruose populiarius marshmallows'us, tačiau pastarųjų sudėtyje nėra kiaušinio. Zefyrai paprastai gaminami balti arba įvairių pastelinių spalvų.


Galima teigti, kad yra du zefyrų tipai. Tai gryni (klasikiniai) zefyrai ir zefyrai, kurių paviršius padengtas šokoladu. Abi šios rūšys gana populiarios tiek Rusijoje, tiek likusiame pasaulyje. Tradiciškai zefyrai gaminami pusrutulio formos. Dažniausi zefyrų skoniai: obuolių ir vanilės. Tačiau prekyboje rasite tiek spanguolių, tiek vyšnių ar apelsinų skonio zefyrų. Dažniausiai sudėtyje vis tiek bus šiek tiek obuolių sulčių. Retkarčiais zefyrų viduje būna šiek tiek uogienės.


Mažiau kam žinomas faktas, jog zefyrai yra vieni sveikiausių saldumynų, nes jų sudėtyje nėra riebalų. Beje, valgydami zefyrus organizmą palepiname angliavandeniais, todėl pageriname smegenų darbą. Labai smagu ir praktiška save pastiprinti zefyrais didelių iššūkių akivaizdoje. Zefyrai, kurių gamybai naudojamas pektinas, gali sumažinti cholesterolio kiekį ir padeda imuninei sistemai pašalinti toksinus.


Zefyrų receptas kilo iš rusiškų pastilų (slėgtų vaisių tyrės gabalėlių) ir siekia net XV-ąjį amžių. Dabar mums žinomas receptas susiformavo kažkur XIX amžiuje, kai prancūzai šiek tiek modifikavo pastilas. Vėliau receptas sugrįžo į Rusiją ir čia buvo pamėgtas. Labai įdomi zefyrų pavadinimo kilmė. Graikų mitologijoje yra keturi vėjai: šiaurės vėjas Borėjas, pietų vėjas Notas, rytų vėjas Euras ir vakarų vėjas Zefyras. Vakarų vėjas laikytas švelnesniu, tad puikiai tinka zefyro desertui apibūdinti.


Jei mėgstate zefyrus ir ieškote, kas gamina nerealiai gardžius naminius desertus, jums patiks „Žiego“ desertai. 

 

 


Komentarai

Populiarūs

Kaip pasilengvinau motinystę

  Motinystės kelias nelengvas, todėl tikrai verta gerai pamąstyti, kaip jį pasilengvinti. Dalinuosi keliais savo asmeniniais triukais ir atradimais. Laisvė nėštumui. Motinystė prasideda jau čia, tiesa? Mano toks organizmas, kad nėštumas pareikalavo daug jėgų. Pirmą trimestrą negalėjau pilnavertiškai dirbti stovimo darbo, todėl jį mečiau. Tad viso nėštumo metu turėjau atostogas ir dirbau tik minimaliai prie kompiuterio namuose. Žinoma, tai didelė prabanga, bet pasukus galvą galima rasti būdą ją įgyvendinti. Poilsis vietoje darbų. Vaikas atima beveik visą tavo turėtą laiką, todėl tenka permąstyti prioritetus. Mano atveju dažnai kenčia maisto gaminimas ir namų švara. Man būtina dienos eigoje ramiai pažiūrėti serialą, net jei tai reikš apkalkėjusias vonios plyteles ir greitomis paruoštus pietus. Milijonas pampersų. Nors dažnas pampersų keitimas kažkam nuskambės kaip apsisunkinimas, man tai buvo didelis pasilengvinimas, nes nereikėjo rūpintis dėl iššu...

Vaikas su apetitu = laiminga mama?

  Dažniausiai vaikas be apetito laikomas problema. O vaikas su apetitu, na, juk tai tikra laimė mamai. Bet ar tikrai? Mano sūnus gimė šiek tiek didesnis nei vidurkis ir nuo pat gimimo turėjo gerą apetitą. Viena vertus, džiaugiuosi dėl to, bet kita vertus, man ši jo savybė kartais tampa tikru galvos skausmu. Skaičiau, jog vaikai, kuriems leidžiama patiems vadovauti valgymo procesui, greičiau įsisąmonina sotumo jausmą. Kadangi man sunkoka leisti vaikui terliotis ir vis dar daugiausia valgymo procesui vadovauju pati, galbūt tai turėjo šiek tiek įtakos šiokiai tokiai jo besotystei? Nuo pat gimimo vaiką maitinau mišriai (savo pienu ir mišinuku), nes ne iš karto pavyko užkurti varikliuką su žindymu, o ir apskritai vėliau nuolat nerimavau, kad pieno nepakanka arba žindymas vyksta netaisyklingai. Ir šiuo laikotarpiu man nuolat kildavo dilema: ar vaikas alkanas, o gal persivalgęs? Tokios mintys kildavo dar ir dėl to, jog kūdikis turėjo stiprius dieglius (bent taip spėj...

Ką reiškia auginti didelį kūdikį

  Mano ūgis 1.70 cm, esu vidutinio sudėjimo. Man gimė 3450 g sveriantis kūdikis. Tai šiek tiek daugiau nei vidurkis. Būdamas 6 mėnesių jis jau dėvėjo 12 mėnesių kūdikių drabužėlius. Kai šiuo laikotarpiu atėjau pas gydytoją apžiūrai ir ji pasakė „paguldykit kūdikį“ supratau, kad gulomis ant kūdikiams skirto staliuko jis nelabai ir telpa. Na, bet čia tik šiaip sau linksmoji dalis. Vyresnio amžiaus moterims dažniau gimsta dideli kūdikiai. Mano atveju tikriausiai tai nulėmė tiesiog genai. Kaip ten bebūtų, auginti didelį kūdikį yra kiek kitaip nei mažą. Nors maniškis man yra pirmasis ir vienintelis, palyginti negaliu, tad tiesiog dalinuosi savo pastebėjimais. Auginti didelį kūdikį faina, nes: Mažiau baimės. Čia toks psichologinis momentas: kuo kūdikis didesnis, tuo mažiau baiminiesi, kad jis trapus, mažutis, užsigaus ir pan. Nereikia rūpintis dėl svorio augimo. Tai turbūt nėra taisyklė, bet tikėtina, kad didelis kūdikis turės didelį apetitą ir greitai priauginės svorį, tod...