Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie kūdikio miegą

Jau kažkur kažkada rašiau šia tema, bet noriu pasikartoti ir išsiplėsti. Matau daug reklamos, kur siūlomi kursai apie kūdikių miegą, yra mokytojų, kurie šioje srityje specializuojasi. Tai puiku, juk mamoms kartais tikrai reikia pagalbos iš šono. Tik čia noriu priminti kitoms mamoms vieną svarbų dalyką. Nenormalus kūdikio miegas mums atrodo nenormalus, nes mes lyginame su savuoju. O kūdikiui tai tik raidos etapas. Jo psichika, organizmas, viskas dar tik kuria normalų ritmą. Aš pati dažnai pykstu ant vaiko, kai jis sunkiai migdosi, bet tiesiog kantriai laukiu. Tad jei šiuo metu kaip tik svarstote, ar pirkti tuos miego kursus, pasidalinu savo kūdikio miego reikalais. Tikriausiai tai skaitydama tiesiog pagalvosite, kad gal su tais kursais ir neverta skubėti, nes jūs kaip ir visos mamos tiesiog turite sunkumų.


Paros ritmas


Kai tik gimė, manasis iš karto stojo į dienos ir nakties ritmą ir nieko specialiai dėl to nedarėme. Matyt jis pajuto šeimoje esantį griežtą ritmą, gal pagelbėjo ir tai, kad nėštumo metu laikiausi rutinos. O gal tai tiesiog atsitiktinumas?


Dienos miegeliai


Dienos miegeliai nuo gimimo iki kokių 5-6 mėnesių buvo visiška nesąmonė. Pagal vidurkius, kūdikis miegojo labai mažai. Gal dėl dieglių, gal dar dėl ko. Kaip pirmakartė mama iš pradžių nesupratau rutinos svarbos ir gal net nelabai mokėjau vaiką migdyti, laukdavau, kada nuvargs, o tokie mažiukai tų nuovargio požymių būna ir neparodo. Nuo kokio 6 mėnesio įvažiavome į neblogą dienos miegelių grafiką ir pastebėjau, kad kūdikis nori miego panašiu laiku kasdien beveik minučių tikslumu. Įdomiausia tai, kad jis šiuo periodu ėmė miegoti daugiau nei būdamas mažesnis. Stengiaus derinti savo dienos planus ir jo poreikius. Sekėsi neblogai. O šiaip, beveik visada net ir miegelio metu jis buvo linkęs pabusti ir kartais panešiodavau, kad pratęstų miegą.


Nakties miegas


Nakties miegas nuo pat gimimo buvo labai prastas. Keldavomės 5-7 kartus per naktį. Ir niekas negerėjo ir niekas nepadėjo iki pat 10-11 mėnesio. Kur ten miegosi, kai dygsta dantys, kai dieną patirta tiek daug, kai ką tik išmokai vaikščioti. Ir tik dabar, artėjant pirmam gimtadieniui, kūdikis lyg ir pradeda geriau miegoti. Ir nieko specialiai nedarėme, tiesiog šiek tiek sumažinome maitinimų skaičių. Bet iš esmės tiesiog jaučiu, kad kažkas jame susitvarkė natūraliai. Ir jei tuo metu nesikala dantukas, jis miega gerai.


Miegojimas savo lovytėje


Iki pat 6 mėnesio miegojome kartu su kūdikiu vienoje lovoje. Kodėl? Nes keltis septynis kartus iš lovos atrodė beprotybė. Kai kūdikis buvo šalia, buvo lengviau viską apsidirbti. Kai perkėlėme miegoti į lovytę, jam tai nebuvo joks didelis pokytis. Gal kad dienos miegelius miegodavo lovytėje, o gal, kad jam visiškai dzin kur, svarbu, kad kas naktį panešiotų, duotų pienuko.


Kaip užmiega


Kol maitinau krūtimi (iki 5 mėn), vaikui būdavo lengviausia užmigti pavalgius. Jo apetitas buvo didelis, tad gal tai ir nulėmė dažnus pabudimus naktį. Vėliau buteliukas taip pat nuramindavo. Ir jo atsisakyti buvo labai sunku. Taip pat nuo kokio antro trečio mėnesio pradėjo padėti nešiojimas ant rankų. Ir vaiką tebenešiojame iki šiol, artėjant pirmam gimtadieniui. Kartais tai vienintelis ir efektyviausias būdas užmigti. Beje, jis gali miegoti ir ant močiutės rankų, nors ją mato retai. Nuo kokio 4 mėnesio bandžiau kūdikį mokinti užmigti savarankiškai. Palikti vaiką klykiantį lovoje man nesisekė, nes jis apskritai iš verksmo sunkiai pats pereina į ramybę. Tiesiog laukdavau, kada bus mieguostas ir ramiai gulėdavome kartu. Kelis kartus pavyko. Bet vėliau sekė net kelių mėnesių pertrauka, kol šį įgūdį vėl ėmė praktikuoti. Gal dėl to, kad įsiterpė dantų dygimas. Kol kas vis dar mokomės užmigti savarankiškai ir kartais visai nesiseka.


Nesu jokia ekspertė, tiesiog mama kaip ir jūs. Beje, pasidalinau labai ribota vieno vaiko migdymo patirtimi. Tikiuosi buvo naudinga.

 


 


Komentarai

Populiarūs

Vaikas su apetitu = laiminga mama?

  Dažniausiai vaikas be apetito laikomas problema. O vaikas su apetitu, na, juk tai tikra laimė mamai. Bet ar tikrai? Mano sūnus gimė šiek tiek didesnis nei vidurkis ir nuo pat gimimo turėjo gerą apetitą. Viena vertus, džiaugiuosi dėl to, bet kita vertus, man ši jo savybė kartais tampa tikru galvos skausmu. Skaičiau, jog vaikai, kuriems leidžiama patiems vadovauti valgymo procesui, greičiau įsisąmonina sotumo jausmą. Kadangi man sunkoka leisti vaikui terliotis ir vis dar daugiausia valgymo procesui vadovauju pati, galbūt tai turėjo šiek tiek įtakos šiokiai tokiai jo besotystei? Nuo pat gimimo vaiką maitinau mišriai (savo pienu ir mišinuku), nes ne iš karto pavyko užkurti varikliuką su žindymu, o ir apskritai vėliau nuolat nerimavau, kad pieno nepakanka arba žindymas vyksta netaisyklingai. Ir šiuo laikotarpiu man nuolat kildavo dilema: ar vaikas alkanas, o gal persivalgęs? Tokios mintys kildavo dar ir dėl to, jog kūdikis turėjo stiprius dieglius (bent taip spėj...

Lietuviški maisto prekės ženklai, kuriuos vertinu

Man visada atrodo ekologiškiau ir racionaliau pirkti produktus, kurie pagaminti Lietuvoje. Dalinuosi pagrindiniais prekės ženklais, kuriuos vertinu. 1) Padažai. Be proto skanūs yra dauguma „Suslavičiaus“ padažų. Kartais taupumo sumetimais perku „Daumantų“ ar „Kėdainių“ produkciją, kurią taip pat vertinu. 2) Duona. Mėgstu „Gardėsio“ duoną, dažnai perku „Malūno“ duoną. Būta etapų, kai pati kepu duoną/batoną, tuomet duonos beveik neperku, bet vis tiek mėgstu paskanauti favoritų. 3) Pieno produktai. Šiaip jau galiu pagirti daugumą lietuviškų pieno produktų gamintojų. Itin skanūs „Rokiškio“ ir „Džiugo“ sūriai, mėgstu „Vilkyškių“ pieno produktus. 4) Kepiniai. Stengiuosi visada ką nors kepti namuose pati, bet jei jau perku, tai galėčiau išskirti „Mon Ami“ gaminius. Kartais būdama Tauragėje užsuku į „Jadvygos kepiniai“. Visada šviežia, didelis pasirinkimas, geri skoniai. 5) Supermaistas. Džiaugiuosi atradusi „Urbanfood“. Patinka pati idėja, jog miestietis gali valgyti sveikai...