Slogūnas

Jau kažkur kažkada rašiau šia tema, bet noriu pasikartoti ir išsiplėsti. Matau daug reklamos, kur siūlomi kursai apie kūdikių miegą, yra mokytojų, kurie šioje srityje specializuojasi. Tai puiku, juk mamoms kartais tikrai reikia pagalbos iš šono. Tik čia noriu priminti kitoms mamoms vieną svarbų dalyką. Nenormalus kūdikio miegas mums atrodo nenormalus, nes mes lyginame su savuoju. O kūdikiui tai tik raidos etapas. Jo psichika, organizmas, viskas dar tik kuria normalų ritmą. Aš pati dažnai pykstu ant vaiko, kai jis sunkiai migdosi, bet tiesiog kantriai laukiu. Tad jei šiuo metu kaip tik svarstote, ar pirkti tuos miego kursus, pasidalinu savo kūdikio miego reikalais. Tikriausiai tai skaitydama tiesiog pagalvosite, kad gal su tais kursais ir neverta skubėti, nes jūs kaip ir visos mamos tiesiog turite sunkumų. Paros ritmas Kai tik gimė, manasis iš karto stojo į dienos ir nakties ritmą ir nieko specialiai dėl to nedarėme. Matyt jis pajuto šeimoje esantį griežtą ritmą...

  Kiekvienas renkamės tinkamiausią laiką auginti vaikus. Vieni susilaukia vaikų iki 20, kiti ir po 40. Kiekvienam savo. Tikrai nemanau, kad yra tinkamiausias laikas. Taip susiklostė, kad pirmojo (tikiu, ir vienintelio) vaiko susilaukiau 35 metų. Įvardinsiu savo pastebėtus pliusus ir minusus. Pliusai: Turi storą odą ir beveik visiškai nereaguoji į kitų pastabas apie vaikų auginimą ar net kritiką. Tiesiog gyvenimas šiuo laiku jau būna išmokęs, kad geriausia galvoti savo galva. Dauguma pažįstamų jau užaugino vaikus, tad suskumba tau dovanoti naudingų naudotų vaikiškų daiktų. Tas pats galioja ir apie dalinimąsi patirtimi. Turi nemažai pažįstamų, kurie jau prikaupė net ir kelių vaikų auginimo patirties. Ji tikrai praverčia. Nejauti, kad augindamas vaiką kažką aukoji ar atsisakai. Tiesiog, kai tau 35 metai, esi jau daug ką išmėginęs ir greičiausiai atsisakęs kai kurių iliuzijų. Tau neskaudu, kad nenueisi į vakarėlį, nes į juos nebevaikštai, ...

Zefyras – kartais kiek nepelnytai primirštas desertas, kuris atrodo labai puošniai ir yra malonus bet kurio saldumynų mėgėjo gomuriui. Zefyrai yra populiarus rusiškas konditerijos gaminys, tradiciškai gaminamas plakant uogų ar vaisių piurė su cukrumi bei kiaušinių baltymais. Paprastai dedamas koks nors tirštiklis, pavyzdžiui, pektinas, želatina ar agaras. Pagaminti zefyrai paliekami sustingti. Šis saldumynas unikalus tuo, jog viduje yra lipnus ir tąsus, o išorėje sausas. Tokį desertą malonu valgyti, galima mėgautis jo tekstūra. Zefyras daug kuo panašus į vakaruose populiarius marshmallows'us, tačiau pastarųjų sudėtyje nėra kiaušinio. Zefyrai paprastai gaminami balti arba įvairių pastelinių spalvų. Galima teigti, kad yra du zefyrų tipai. Tai gryni (klasikiniai) zefyrai ir zefyrai, kurių paviršius padengtas šokoladu. Abi šios rūšys gana populiarios tiek Rusijoje, tiek likusiame pasaulyje. Tradiciškai zefyrai gaminami pusrutulio formos. Dažniausi zefyrų skoniai: obuolių ir va...

  Mano ūgis 1.70 cm, esu vidutinio sudėjimo. Man gimė 3450 g sveriantis kūdikis. Tai šiek tiek daugiau nei vidurkis. Būdamas 6 mėnesių jis jau dėvėjo 12 mėnesių kūdikių drabužėlius. Kai šiuo laikotarpiu atėjau pas gydytoją apžiūrai ir ji pasakė „paguldykit kūdikį“ supratau, kad gulomis ant kūdikiams skirto staliuko jis nelabai ir telpa. Na, bet čia tik šiaip sau linksmoji dalis. Vyresnio amžiaus moterims dažniau gimsta dideli kūdikiai. Mano atveju tikriausiai tai nulėmė tiesiog genai. Kaip ten bebūtų, auginti didelį kūdikį yra kiek kitaip nei mažą. Nors maniškis man yra pirmasis ir vienintelis, palyginti negaliu, tad tiesiog dalinuosi savo pastebėjimais. Auginti didelį kūdikį faina, nes: Mažiau baimės. Čia toks psichologinis momentas: kuo kūdikis didesnis, tuo mažiau baiminiesi, kad jis trapus, mažutis, užsigaus ir pan. Nereikia rūpintis dėl svorio augimo. Tai turbūt nėra taisyklė, bet tikėtina, kad didelis kūdikis turės didelį apetitą ir greitai priauginės svorį, tod...

  Noriu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais apie kūdikių nešioklių privalumus ir trūkumus. Bet visų pirma turiu paminėti, kad niekada neauginau vaiko su vežimėliu ir niekada nesu naudojusi vaikjuosčių, tad dalinuosi tik vienašališka patirtimi. O patirtis tokia: nuo pat pirmo mėnesio kūdikį kasdien nešioju nešioklėje eidama į parduotuvę ar pasivaikščioti. Dabar mažyliui 6 mėnesiai. Nešioklės privalumai: Mobilumas. Su nešiokle gali vaikščioti miško takeliais, greitai išeiti iš namų, įsėsti į autobusą, nuo automobilio nueiti iki reikiamo objekto. Tau visai nesvarbu, ar žiemą nuvalyti šaligatviai, o pastarieji pas mus šiais laikais būna ir nenuvalyti. Pati nešioklė neužima daug vietos, todėl ją galima pasiimti į keliones. Pigumas. Net ir kokybiškesnės nešioklės nekainuoja tūkstančiais (kaip kainuoja kokybiški vežimėliai). Žmonės dažnai parduoda geras nešiokles už mažesnę kainą, jei jiems jos nebereikalingos arba nepasiteisino. Platesnis vaiko akiratis. Į...

  Kadangi auginu pirmą vaiką, mano įsivaizdavimas apie kūdikio kalbą buvo labai paviršutiniškas. Kažkaip abstrakčiai žinojau, jog vaikai pirmuosius savo žodžius pradeda tarti arti metų amžiaus. Ir tai maždaug atrodo taip: vaikas staiga pasako „mama“ „tete“ arba dar kažką ir tėveliai apimti džiaugsmo šokinėja po kambarį. O realiai augindama kūdikį supratau, kad jis kalba jau nuo pirmųjų dienų, tiesiog reikėtų į jo kalbą kiek kitaip ir pažiūrėti. 8-9 mėnesių kūdikiai dar nesupranta žodžių, bet identifikuoja, kaip dažnai kartojamos fonemos (mažiausi kalbos vienetai, turintys skiriamąją reikšmę). Jau dviejų ar trijų mėnesių kūdikis atkartoja tėvų žodžius (žinoma, savaip) arba reaguoja, kai tėvai atkartoja jo gūgavimus. Nuo pat gimimo kūdikis savo poreikius išreiškia balsu ir tie verksmai ar klyksmai yra skirtingi. Tai labai natūralu, nes vienas poreikis skatina labiau gerklinį balsą, kitas krūtininį ar dar kažkokį. Žodžiu, ne žinau tiksliai tos specifikos , bet mokslininkai...